- šutinys
- šutinỹs sm. (3b)
1. NdŽ, KŽ, Žd, Sd, Varn, Škn, Jnš, Srd žr. šutienė: Sausas nuskustas bulbes ka išverda jau, tas toks, sako, šutinỹs Kal. Senovės šutinỹs buvo kaištų bulvių, cibulės, pipirų, druskos, babkos lapų ir batvinių rasalo Ggr. Iš nekaištų bulvių virė gauruotąjį šùtinį Ggr. Bulvės, kopūstai, silkės sušutintos – tai šutinỹs Vl. Ve rūksta dūmai, turbūt šutinėlio verda! P.Cvir. Šùtinio išvirsu, užpilsu mirkalo DūnŽ. Šutinùkas su maža sriubele Slnt. Verda pietus, šùtinį tokį virs svečiams Brs. Neskustas bulves pjausto, vėžių deda ant viršaus, druskos ir krapų, ir y[ra] šutinỹs su vėžiais Bržr. ^ Boba susmirdusi, surūgusi kai šutinỹs su cibuliais Skr.
2. žr. 1 šustinis 1: Avižas, kviečius sudžiovina, sumala ir išverda – šutinỹs Vdš.
3. DŽ1, GK1934,87 valgis iš nedidelių mėsos gabalėlių su uždaru.
4. spirgai uždarui: Čia šutinỹs, bus skanesnės šviežios bulvikės Jd.
5. Š kas iššutinta, išvirta: Sukapok [kiaulėms] šùtinį, kol karštas Gž.
6. šutinami šarme drabužiai: Aš su žlugtu neužsiimu: į puodus sudedu, po pečium – ir šutinỹs šunta Srv.
7. NdŽ, DŽ1, Plm drėgnas, šiltas, tvankus oras, šutas: Bus lietaus! – tariau sau. Buvo jaučiamas šutinys rš. Pievos auga, kaip šilta, šutinỹs Žsl. Bažnyčioj buvo tikras šutinys Lnkv.
8. DŽ1 garai: Iš virtuvės virsta toks šutinỹs, vaikui dar galvą sugaus Rm.
◊ šùtinio rū́gščia (rūgščiù Šts) apsitráukti Štk apsileisti, apkiausti: Šùtinio rū́gščia apsitráukė – ir nepajudink iš vietos Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.